Viskas apie Europos paramą

Patarimai norintiems gauti Europos sąjungos paramą

ES paramos tikslinės prioritetinės teritorijos 2014-2020 m.

Vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas įsakymu “Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažesnių savivaldybių centrų” patvirtino tikslines priorietetines teritorijas, kurios gali tikėtis ES paramos prioriteto tvarka. Išskirtos šios ES paramą gauti prioritetinės tikslinės teritorijos:

1. Anykščių miestas;

2. Biržų miestas;

3. Elektrėnų miestas;

4. Garliavos miestas;

5. Kaišiadorių miestas;

6. Kalvarijos miestas;

7. Kėdainių miestas;

8. Kupiškio miestas;

9. Kuršėnų miestas;

10. Lentvario miestas;

11. Molėtų miestas;

12. Pagėgių miestas;

13. Pakruojo miestas;

14. Plungės miestas;

15. Prienų miestas;

16. Raseinių miestas;

17. Rietavo miestas;

18. Šilutės miestas;

19. Širvintų miestas;

20. Ukmergės miestas;

21. Varėnos miestas;

22. Vilkaviškio miestas;

23. Zarasų miestas.

 

Įsakymas įsigalioja 2014 m. spalio 1 d.

„DPT PRAMONEI LT+“ – ES parama didelio poveikio technologijų diegimui gamybos procesuose

KVIETIMAS GALIOJA IKI 2016 m. rugpjūčio 1 d.!

Kviečiame pasinaudoti Europos parama pagal priemonę “DPT PRAMONEI LT+”.

Šio ES paramos priemonės tikslas – paskatinti tradicinės pramonės transformaciją, diegiant svarbių pramonės inovatyvumui ir visos ekonomikos augimui technologijas – (mikro- ir nanoelektronikos, pažangiųjų medžiagų, pramoninių biotechnologijų, fotonikos, nanotechnologijų ir pažangiosios gamybos sistemų) (toliau – DPT) mažų ir vidutinių įmonių gamybos procesuose.

Didelio poveikio technologijos (DPT):
  • mikro-nanoelektronika – technologija, apimanti miniatiūrinių (mikro-nanometro ar mažesnio dydžio) elektroninių sistemų ar jų komponentų ir (ar) mikro-nanometro dydžio puslaidininkinių prietaisų ar darinių gamybą ir galimą integravimą esamose sistemose;
  • pažangiosios medžiagos – tai medžiagos, pasižyminčios naujomis inovatyviomis savybėmis ir nauja vidaus struktūra (pvz., pažangūs metalai, pažangūs sintetiniai polimerai, pažangi keramika, biopolimerai). Tai gali būti tiek visiškai naujos, tiek iš esmės pagerintos tradicinės medžiagos. Konkrečių medžiagų pažangumas konkrečiame pramonės sektoriuje yra kintantis laikui bėgant, todėl turi būti vertinamas medžiagų pažangumas aktualiu laikotarpiu. Pažangios medžiagos produkto pramoninėje gamyboje pakeičia ar papildo tradicines medžiagas ir suteikia produktui iš esmės naujas inovatyvias (pažangias) savybes arba jas ženkliai pagerina bei padidina pridėtinę vertę;
  • pramoninė (baltoji) biotechnologija – pramoninei produktų gamybai skirta technologija, kurioje naudojami mikroorganizmai (pvz., pelėsiai, mielės, bakterijos), fermentai ar polifermentiniai kompleksai. Šios technologijos sudaro sąlygas pagerinti produktų kokybę, supaprastinti gamybos technologijas, sumažinti atliekas bei gaminti visiškai naujus produktus, kurių negalima pagaminti naudojant tradicinius ar sintetinius metodus;
  • fotonika – technologija, paremta šviesos generavimu, aptikimu, valdymu;
  • nanotechnologijos – technologija, paremta nanodalelėmis (medžiagomis ir (ar) objektais ne didesniais nei apytiksliai 100 nm).
Pažangios gamybos sistemos – tai kompleksinė gamybos sistema (-os), apimanti (-čios) robotika ir kitomis penkiomis DPT (viena, keliomis ar visomis) paremtų produktų gamybą, taikant naujoviškus metodus ir (ar) išrastus naujus procesus produkto vertės gamybos grandinėje, supaprastinant projektavimo, gamybos, bandymo, apdorojimo, pakavimo, saugojimo, paskirstymo ir perdirbimo procesus, siekiant pagerinti produkto kokybę, sumažinti gamybos išlaidas ar medžiagų kiekį, padidinti gamybos greitį (dėl technologijos, o ne dėl didesnių įrangos pajėgumų), taip pat įtraukiant aplinkosaugos, taupesnio energijos naudojimo, produktų saugos aspektus.
Pažangios gamybos sistemos yra skirtos padėti komercializuoti robotikos ir kitų penkių DPT (nanotechnologijomis, mikro ir nanoelektronika, pramoninėmis biotechnologijomis, pažangiosiomis medžiagomis, fotonika) produktus efektyvesniu gamybos būdu ar sujungiat jas kompleksiškai į vieno produkto gamybą
Tinkamos išlaidos es paramai gauti:
  • tiesioginėms projekto veiklos vykdyti reikalingų DPT (įrangos ir įrenginių) įsigijimo išlaidos;
  • projekto veikloms vykdyti – numatytos darbuotojų, dirbsiančių su įdiegtomis DPT, darbo užmokesčio išlaidos.
Maksimalus skiriamo finansavimo dydis: iki 2.900.000 Eur (ES paramos dalis)
Didžiausias finansavimo intensyvumas (kompensacijos nuo projekto vertės procentas):
  • 35% vidutinėms įmonėms;
  • 45% mažoms ir labai mažoms.
Kvietimui numatyta skirti iki 17 mln. Eur ES paramos
Visapusiškai padedame parengti visą dokumentaciją (verslo planas, paraiška ir kt.), susijusią su projekto rengimu ES paramai gauti:  
Tel. 8 (687) 17007 / 8 (612) 14911
info@europosparama.lt

europosparama_logo-e1412834046504

ES parama verslui

ES parama verslui yra viena reikšmingiausių 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų investicinių krypčių. Naujame finansavimo laikotarpyje ES paramą verslui iš esmės skirtoma pagal Ūkio ministerijos sudarytą priemonių planą ir dalinama pagal Lietuvos 2014-2020 metų ES struktūrinės paramos veiksmų programą.

Šiame konstekste ES parama verslui didžiąja dalimi skirstoma pagal trečią veiksmų programos prioritetą – “Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas”. Šiam Europos Sąjungos paramos verslui prioritetui skiriama 1,835 mlrd. Lt. Šios ES paramos investiciniai prioritetai

  1. naujų mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) verslo, ypač internacionalizavimo, modelių kūrimas ir įgyvendinimas;
  2. verslumo, ypač sudarant palankesnes sąlygas pritaikyti naujas idėjas ekonominei veiklai, ir naujų įmonių steigimo skatinimas, įskaitant verslo inkubatorius;
  3. mažų ir vidutinių įmonių gebėjimų dalyvauti ekonomikos augimo ir inovacijų procesuose rėmimas.

Ypač aktualios ES paramos verslui priemonės:

  1. Verslo procesų optimizavimui – „E-VERSLAS“
  2. Užsienio parodų dalyvavimui – „NAUJOS GALIMYBĖS LT“
  3. Vadybos metodų (LEAN, ISO ir kt.) diegimui – „PROCESAS LT“
  4. Investicijoms į gamybą/paslaugas – „REGIO INVEST LT+“
  5. Konsultacijoms verslo pradžiai – „VERSLO KONSULTANTAS LT“
  6. Naujų pramonės technologijų diegimui – „DPT PRAMONEI LT+“
  7. Investicijoms į eko-gamybos įrangą – „ECO-INOVACIJOS LT+“
  8. Konsultacijoms eksporto plėtrai – „EXPO KONSULTANTAS LT“
  9. Produkto dizaino kūrimui – „DIZAINAS LT“
  10. Investicijoms į eko-standartus/procesus – „ECO-INOVACIJOS LT“

ES parama verslui mokslinių tyrimų srityje

Kitas ne mažiau reikšmingas ES paramos verslui prioritetas – “Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimo” priemonė.

Pagal ES paramos verslui MTTP sritį išskiriami du investiciniai prioritetai:

  1. Mokslinių tyrimų ir inovacijų (toliau – MTI) infrastruktūros tobulinimas, gebėjimų plėtoti MTI stiprinimas ir kompetencijų centrų ypač europinės svarbos, veiklos skatinimas.
  2. Verslo investicijų į MTI skatinimas, įmonių, MTI centrų ir aukštojo mokslo sektoriaus ryšių bei sąveikos plėtojimas, visų pirma skatinant investicijas į produktų ir paslaugų plėtrą, technologijas, socialines ir viešosioms paslaugoms teikti skirtas inovacijas; taip pat paklausos, jungimosi į tinklus, grupių ir atvirų inovacijų skatinimas pagal pažangiosios specializacijos strategiją remiant technologinius ir taikomųjų mokslų tyrimus, bandomųjų linijų diegimą, išankstinio produktų patvirtinimo veiksmus ir didelio poveikio technologijų pažangiosios gamybos pajėgumus, pirminės gamybos bei bendrosios paskirties technologijų sklaidą.

 Ypač aktualios ES paramos verslui priemonės:

  1.  Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai – „INTELEKTAS LT“

ES parama verslo kūrimui ir plėtrai kaimo vietovėse

ES parama verslo investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai kaimo vietovėse skirstoma pagal pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos 6 priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį: „Verslo kūrimui ir plėtrai“.

ES paramos verslui turi būti prašoma ekonominei veiklai kurti arba plėtoti.

ES paramą pagal veiklos sritį „Verslo kūrimui ir plėtrai“ gali gauti ūkininkai, kaimo gyventojai (fiziniai asmenys), labai mažos ir mažos įmonės. Pareiškėjo (fizinio asmens) nuolatinė gyvenamoji vietovė arba pareiškėjo (įmonės) registracijos vieta turi būti kaimo vietovėje.

Europos Sąjungos paramos intensyvumas pagal šią priemonę iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Galima europos paramos suma vienam paramos gavėjui  iki 200 tūkst. EUR.

 

ES paramos verslui priemonės „Verslo kūrimui ir plėtrai“ aprašymas –  ūkininkų, kaimo gyventojų, kaime veikiančių labai mažų ir mažų įmonių veikla sąlygoja kaimo vietovių ekonominę plėtrą, mažina atotrūkį tarp miesto ir kaimo, didina kaimo vietovių gyvybingumą ir patrauklumą gyventi jose.Šia parama žemės ūkio subjektams sudaromos sąlygos susikurti papildomų pajamų šaltinį bei mažinti sezoninį užimtumo svyravimą. Pagal veiklos sritį teikiama parama įvairiai ekonominei ne žemės ūkio veiklai,  taip pat paslaugų teikimui, įskaitant paslaugas žemės ūkiui. Parama ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti taip pat svarbi skatinant socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą kaimo vietovėse.Veiklos sritimi skatinamas biomasės, ypač atliekinės, panaudojimas energijos gamybai, ekonominės veiklos kūrimas ir (arba) plėtra kaimo vietovėse.Tinkamos veiklos:  es parama teikiama įvairioms ekonominės veiklos rūšims, paslaugoms, įskaitant paslaugas žemės ūkiui. Europos paramos turi būti prašoma ekonominei veiklai kurti arba plėtoti. Remiama veikla nurodoma VI tvirtinamame sąraše.Remiamų veiklų pavyzdžiai:

  • kaimo turizmo paslaugos, jeigu projekte numatyta produktų gamyba, apdorojimas, perdirbimas;
  • baldų ir kitų gaminių iš medienos gamyba;
  • paslaugos, susijusios su kraštovaizdžio tvarkymu;
  • tradicinių gaminių gamyba;
  • biogranulių gamyba;
  • paslaugos gyvulininkystei;
  • autoserviso paslaugos, kt.

Europos parama neteikiama žemės ūkio, miškų ūkio, žuvininkystės sektorių veikloms. Taip pat es parama neteikiama saulės, vėjo ir vandens energijos gamybai.