Remiantis ateities ekonomikos DNR plano veiksmų ir projektų įgyvendinimo tvarkos aprašo 3 priedu netrukus bus paskelbtos dvi priemonės (veiklos): „Investicijos į pramonės transformaciją“ ir „Investicijos į mažųjų skaitmeninių technologijų diegimą“.

Paraiškos pagal veiklą „Investicijos į pramonės transformaciją“ bus atrenkamos konkurso būdu. Planuojama atrinkti apie 18 projektų. Toks atrankos būdas pasirinktas, atsižvelgiant į tinkamų finansuoti išlaidų suma iki 2 mln. Eur. ir į siekį atrinkti konkurencingiausius pilotinius projektus, kurie varžysis per planuojamus pasiekti rodiklius. Kvietimas teikti paraiškas: nuo 2020 m. spalio 1 dienos iki 2020 metų gruodžio 1 dienos. Paraiškų vertinimas ir finansavimo sutarčių pasirašymas planuojamas iki 2021 m. sausio 30 dienos.

Paraiškos pagal veiklą „Investicijos į mažųjų skaitmeninių technologijų diegimą“ bus atrenkamos tęstinės priemonės būdu. Toks būdas pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad tinkamų finansuoti išlaidų suma planuojama iki 100 tūkst. Eur skaitmeninei žiedinę ekonomiką skatinančiai technologijai įdiegti, o įgyvendindami projektą projekto vykdytojai įsipareigos sukurti arba transformuoti (nemažiau kaip 1) esamą darbo vietą (2022 m.) į aukštos ir aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietą  ir

• išlaikyti (2022–2030 m.) bei įmonėje sumažinti susidarančių atliekų kiekį (ne mažiau 5 proc.)
• ir / arba padidinti perdirbti tinkamų atliekų kiekį (ne mažiau 10 proc.),
• ir / arba padidinti gaminių sudėtyje naudojamų antrinių žaliavų kiekį (ne mažiau 5 proc.).

Be to laikas priemonei įgyvendinti pakankamai trumpas, dėl to toks pasiriktas atrankos būdas sumažintų rizikas laiku nespėti įgyvendinti projektų, būtų sumažintos ir trumpėtų procedūros. Kvietimas teikti paraiškas planuojamas nuo 2020 m. spalio 1 dienos.

Pagal priemonę (Investicijos į mažųjų skaitmeninių technologijų diegimą) remiamos veiklos:

• skaitmeninių technologijų įsigijimas ir diegimas ir/arba skaitmeninių technologinių sistemų integravimas;
• skaitmeninių technologijų diegimo priežiūra ir konsultavimas (iki 30 TFI proc.).

Paramos intensyvumas iki 90 proc. nepriklausomai nuo įmonės dydžio.

Kvietime teikti paraiškas gali būti nustatyti papildomi reikalavimai ir finansavimo skyrimo sąlygos. Pagrindinės prielaidos dėl ko  bus pasiektas skirtų finansavimo lėšų išmokėjimas iki 2021 m. gruodžio 31 d. – vertinimo metu atrinkti ir skiriamas finansavimas realiems, pagrįstiems projektams, kurie galės būti įgyvendinti iki nurodyto termino.

Europos Sąjungos struktūrinė parama (es parama) nuosekliai mažina socialinius ir ekonominius skirtumus tarp ES šalių narių ar atskirų regionų. ES paramos pamatines vertybes galima išreikšti dviem žodžiais – „solidarumas“ ir „sanglauda“. Solidarumas – kadangi paramos tikslas yra padėti palyginti su ES vidurkiu ekonomiškai ir socialiai skurdesniems regionams. Sanglauda – kadangi pajamų bei turtinių skirtumų tarp skurdesnių ir turtingesnių regionų mažinimas yra naudingas visiems.

Struktūrinės politikos fondai visų pirma siekia padėti sunkumus išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių ir socialinių sąlygų. Struktūriniai fondai finansuoja projektus, padedančius sunkiai besiverčiančioms įmonėms ir darbuotojams imtis kitos, perspektyvesnės, veiklos.

Europos Sąjungos struktūriniai fondai

Europos regioninės plėtros fondas teikia regionams įvairią finansinę paramą. Fondo lėšos sudaro apie pusę visų struktūrinių fondų biudžeto. Fondas numato:

• ES paramos verslui investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas;
• ES paramos verslui investicijas į infrastruktūrą (kelius, telekomunikacijas, energetiką) siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais;
• ES paramos verslui investicijas, padedančias atgaivinti krizę išgyvenančius pramonės, žemės ūkio rajonus;
• ES paramos verslui darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai);
• technologijų plėtrą, vietinės infrastruktūros plėtrą.investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas.

Europos socialinis fondas remia projektus, sprendžiančius socialines (pirmiausia užimtumo) problemas. Finansuoja:

• es paramą švietimui ir profesiniam mokymui;
• es paramą įsidarbinant;
• es paramą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai (pvz., specialistų mokymą mokslinio tyrimo įstaigose);
• es parama socialinės ekonomikos projektams (pvz., padeda sukurti privačias vaikų priežiūros įstaigas);
• es paramą švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimui (keliant darbuotojų kvalifikaciją).

Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas. Šio fondo orientavimo dalis laikoma ES struktūrinės (o ne bendrosios žemės ūkio) politikos dalimi, nes teikia paramą diegiant naujus ūkininkavimo metodus, plėtojant alternatyvią ekonominę veiklą kaimo vietovėse (pvz., kaimo turizmą).

Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas. Remia naujų metodų diegimą bei ekonominės veiklos perorientavimą vietovėse, kur verčiamasi žuvininkyste.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo parama buvo teikiama ir 2007-2013 m. programavimo laikotarpiu. Paminėtina, kad 2007-2013 metais ES struktūriniams fondams priklauso tik du fondai: Europos regioninės plėtros fondas bei Europos socialinis fondas. Anksčiau ES struktūriniams fondams priklausę Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo skyrius bei Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas po reformos perėjo atitinkamai į Bendrosios žemės ūkio politikos bei Bendrosios žuvininkystės politikos reguliavimo sferą.

ES struktūrinė parama Lietuvai 2007-2013 m. sudarys daugiau kaip 23 milijardus litų, kurie skirti tam, kad sparčiau gerėtų sąlygos investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje ir ūkio augimo teikiama nauda pasiektų visus gyventojus. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje nustatyti svarbiausi šalies plėtros prioritetai ir todėl jiems skiriamas papildomas finansavimas ES lėšomis.

Strategija bus įgyvendinama pagal keturias veiksmų programas:

• Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa (13,8 proc. – 3,2 mlrd. litų);
• Ekonomikos augimo veiksmų programa (45,7 proc. – 10,7 mlrd. litų);
• Sanglaudos skatinimo veiksmų programa (39,1 proc. – 9,2 mlrd. litų);
• Techninės paramos programa (1,4 proc. – 0,3 mlrd. litų).

2007-2013 m. finansiniu laikotarpiu ES struktūrinė parama buvo skiriama šiems prioritetams:

1. Konvergencijos prioritetas skirtas silpniau išsivysčiusioms šalims narėms ir regionams. Šiam prioritetui siūloma skirti apie 82 % visų ES sanglaudos politikai numatytų lėšų. Jis pakeistų dabartinį 1 tikslą (parama silpniau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui nesiekia 75 % ES vidurkio) ir apimtų Sanglaudos fondo paramą (parama šalims narėms, kurių BNP vienam gyventojui nesiekia 90 % ES vidurkio).  2007–2013 m. naujoms ES valstybėms narėms Sanglaudos fondo parama sudarys 1/3 visos ES struktūrinės paramos (ERPF, ESF ir Sanglaudos fondas), atsižvelgiant į didelį investicijų poreikį infrastruktūrai šiose šalyse. Tai nustatyta dokumente Nr. 15915 (33 punkte), patvirtintame ES Vadovų Tarybos 2005 m. gruodžio 15–16 d. susitikimo metu. Dokumentą galima rasti čia.

2.Regioninio konkurencingumo ir užimtumo prioritetas skirtas labiau išsivysčiusiems regionams, kurie negali gauti paramos pagal Konvergencijos prioritetą. Šiam prioritetui siūloma skirti apie 16 % visų ES sanglaudos politikai numatytų lėšų. Jis jungtų dabartinius 2 ir 3 tikslus (2 tikslas – parama regionams turintiems struktūrinių ekonomikos problemų, kurie negali gauti paramos pagal 1 tikslą; 3 tikslas – parama žmogiškųjų išteklių plėtros srityje regionams, kurie negali gauti paramos pagal 1 tikslą);

3. Europos teritorinio bendradarbiavimo prioritetas skirtas bendradarbiavimui abipus ES vidaus sienų ir tarp šalių narių tam tikrose teritorinėse zonose. Šiam prioritetui siūloma skirti apie 2,5 % visų ES sanglaudos politikai numatytų lėšų. Jis pakeistų INTERREG iniciatyvą.

2007–2013 m. ES struktūrinė parama Lietuvai bus teikiama parama pagal Konvergencijos ir Europos teritorinio bendradarbiavimo prioritetus.

Informacija skelbta www.finmin.lt