Viskas apie Europos paramą

Ekonomikos ir inovacijos ministerija netrukus planuoja paskelbti paramos priemonę

“Skatinti greitesnį MVĮ atsigavimą po ekonominio nuosmukio”

kurios finansuojama veikla – antikrizinės veiklos valdymo, MVĮ veiklos ir kaštų optimizavimo paslaugų taikimas.

Antikrizinis veiklos valdymo procesas – tai visuma procedūrų, kurios atliekamos, siekiant pagerinti įmonės veiklą ir leisti jai išeiti iš krizinės padėties.

Galimi pareiškėjai:

• labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ), kurios ne trumpiau kaip 3 metus veikė iki projekto įgyvendinimo plano pateikimo;
• pareiškėjo metinės pajamos iš nuosavos pagamintos produkcijos (įmonės gaminami gaminiai ir (arba) teikiamos paslaugos), kurios sudarė ne mažiau kaip 51 proc. bendrojo pardavimo struktūroje ir 2019 m. buvo didesnės nei 200 000 Eur ir 2020 m.  sumažėjo daugiau kaip 10 proc.

Projektų trukmė – iki 12 mėnesių.

Tinkamos finansuoti projekto išlaidos:

• tikslinės paslaugos (antikrizinės veiklos valdymo, MVĮ veiklos ir kaštų optimizavimo) pirkimo išlaidos;
• netiesioginės išlaidos (iki 7 proc. visų tinkamų išlaidų).

Projekto veikų įgyvendinimo vieta: vidurio ir vakarų Lietuvos regionas.

Maksimali finansavimo arba paramos suma projektui yra 30000 eurų.

Pareiškėjai ir intensyvumas: iki 50 porc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Prioritetiniai paramos priemonės “Skatinti greitesnį MVĮ atsigavimą po ekonominio nuosmukio” projektų atrankos kriterijai:

1. Pareiškėjo pajamų kritimas.
   prioritetas suteikiamas paraiškėjamas, kurių metinės pajamos iš savo pagamintos produkcijos, kurios sudarė ne mažiau kaip 51 proc. bendrojo pardavimo struktūroje,  2020 m. palyginant su 2019 m. sumažėjo daugiau kaip 10 proc. ir 2021 m.  palyginant su 2019 m. daugiau kaip 5 proc. Maksimalus galimas gauti balas – 70 balų.
2. MVĮ antikrizinio veiklos valdymo procesų praktinis pritaikymas.
   Vertinama ar pareiškėjas projekte yra nusimatęs įsigyti tikslines paslaugas, skirtas antikriziniam veiklos valdymo procesui, ir įsipareigoja jo išvadas pritaikyti įmonės veikloje iki projekto įgyvendinimo pabaigos. Maksimalus galimas gauti balas – 30 balų.

Finansavimo (paramos) suma – 2,5 mln. Eur.  Finansavimo forma yra dotacija.

Vienas pareiškėjas gali pateikti tik vieną Projekto įgyvendinimo planą (toliau – PĮP).

PĮP arba Projekto įgyvendinimo planas – tai praeito laikotarpio paraiškos pavadinimo analogas.

Kviečiame dalyvauti naujo 2021-2027 m. laikotarpio pirmame ES paramos kvietime!

Ekonomikos ir inovacijos ministerija 2022 m. spalio mėnesį planuoja paskelbti paramos priemonę

Skatinti atsinaujinančių energijos išteklių diegimą pramonės įmonėse

kurios finansuojama veikla – skatinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) diegimą pramonės įmonėse.

Atsinaujinantys energijos ištekliai paramos kvietime suprantami kaip ištekliai, generuojami iš saulės šviesos.

Galimi kvietimo pareiškėjai – pramonės įmonės, vykdančios pramonės ekonominę veiklą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.) C sekciją ) ir kurios pajamos iš šios (-ių) veiklos (-ų) sudaro ne mažiau kaip 51 procentą visų įmonės veiklų.

Projektų trukmė – iki 18 mėnesių.

Projekto veikų įgyvendinimo vieta: vidurio ir vakarų Lietuvos regionas.

Maksimali finansavimo arba paramos suma projektui yra 300000 eurų.

Pareiškėjai ir intensyvumas:

• iki 65 proc., kai pareiškėjas labai maža arba maža įmonė;
• iki 55 proc., kai pareiškėjas vidutinė įmonė;
• iki 45 proc., kai pareiškėjas didelė įmonė.

Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 15 %, kai investicijos vykdomos Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse.

Pareiškėjas norintis gauti ES paramą paramos preimonę turi būti (tapti) gaminantis (-čiu) vartotojas (-ju). 

Gaminantis vartotojas – suprantamas kaip elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių savo poreikiams gaminantis vartotojas, o nesuvartotą jos kiekį tiekiantis į elektros tinklus ir atsiradus poreikiui ją susigrąžinantis.

Specialieji paramos priemonės “Skatinti atsinaujinančių energijos išteklių diegimą pramonės įmonėse” projektų atrankos kriterijai:

1. Projekte numatytos veiklos turi atitikti kartu su paraiškoje pateiktoje energijos vartojimo audito ataskaitoje rekomenduojamas priemones (vertinama, ar prašomos finansuoti veiklos atitinka kartu su paraiška pateiktoje Energijos išteklių ir vandens vartojimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose audito, parengto vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1-141 „Dėl Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo audito atlikimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose metodikos patvirtinimo“).
2. Pareiškėjas iki paraiškos pateikimo yra ne trumpiau kaip 3 metus veikianti pramonės įmonė, kurios vidutinės metinės pajamos iš savo pagamintos produkcijos per pastaruosius dvejus finansinius metus iki paraiškos pateikimo yra ne mažesnės negu 300 000 Eur, jeigu pramonės įmonė yra didelė įmonė, ir 145 000 Eur, jeigu pramonės įmonė yra labai maža įmonė, maža įmonė ar vidutinė įmonė.

Prioritetiniai paramos priemonės “Skatinti atsinaujinančių energijos išteklių diegimą pramonės įmonėse” projektų atrankos kriterijai:

1. Energijos, kurią numatoma gauti iš planuojamų įdiegti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių energijos gamybos pajėgumų, dalis bendrame pareiškėjo energijos sąnaudų balanse.
   Vertinama, kokią dalį bendrame pareiškėjo energijos sąnaudų balanse sudarys energija, gaunama iš planuojamų įdiegti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių energijos gamybos pajėgumų. Kuo didesnis šis energijos sąnaudų santykis, tuo didesnis balas skiriamas projektui. Maksimalus galimas gauti balas – 60 balų.
2. Projekto efektyvumas.
   Vertinamas santykis tarp pareiškėjo planuojamų atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumų ir prašomos finansavimo sumos. Daugiau balų skiriama projektams, kurių nurodytas santykis yra didesnis. Maksimalus galimas gauti balas – 30 balų.
3. Pareiškėjai yra pramonės įmonės, kurios dar neturi įdiegtų atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų.
   Vertinama ar pareiškėjas iš viso dar neturi įdiegtų atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų. 10 balų skiriami pareiškėjams, kurie iki paraiškos pateikimo dar neturi įsidiegę jokių atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų. Priešingu atveju suteikiama 0 balų. Maksimalus galimas gauti balas – 10 balų.

Finansavimo (paramos) suma – 20,0 mln. Eur.  Finansavimo forma yra dotacija.

2022 metų kvietimui, kuris bus paskelbtas spalio mėnesį yra skiriama 10 mln. eur.

Vienas pareiškėjas gali pateikti tik vieną Projekto įgyvendinimo planą (toliau – PĮP).

PĮP arba Projekto įgyvendinimo planas – tai praeito laikotarpio paraiškos pavadinimo analogas.

Finansavimas nėra skiriamas pareiškėjui, kuris gamina energiją iš atsinaujinančių išteklių nutolusiuose saulės parkuose.

ES paramos projekto vykdytojas, turi užtikrinti investicijų tęstinumą, t. y. projektų, kurių veiklos susijusios su investicijomis į infrastruktūrą, vykdytojai per 5 metus (kai projekto vykdytojas didelė įmonė) arba per 3 metus (kai projekto vykdytojas MVĮ) nuo projekto finansavimo pabaigos arba projektų, kuriems taikomos valstybės pagalbos taisyklės, vykdytojai per valstybės pagalbos taisyklėse nustatytą laikotarpį:

1. negali nutraukti gamybinės veiklos arba perkelti jos už Lietuvos ribų;
2. negali pakeisti infrastruktūros objekto nuosavybės teisių, jei dėl to įmonė arba viešojo sektoriaus institucija įgytų nederamą pranašumą;
3. negali iš esmės pakeisti veiklos, kuriai buvo skirtos investicijos, pobūdžio, tikslų arba vykdymo sąlygų, jei tai pakenktų projekto tikslams.

Kviečiame dalyvauti naujo 2021-2027 m. laikotarpio pirmame ES paramos kvietime!

Pastaba didelėms įmonėms: pareiškėjas privalo pateikti atlikto privalomojo energijos vartojimo audito ir papildomo energijos vartojimo audito ataskaitą, jeigu tokio audito atlikimo tikslingumas buvo nustatytas privalomojo audito metu, kai pareiškėjas yra didelė pramonės įmonė.

Kvietimas galioja iki 2021 m. rugsėjo 20 d.

Nustojus veikti tradiciniams verslo modeliams, apimantiems tiekimą, vidinius procesus, pardavimą, aptarnavimą, trūkinėjant vertės kūrimo grandinėms, stojant arba vėluojant atsiskaitymams už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, būtina skatinti MVĮ pertvarkyti savo verslo modelius – pereiti prie elektroninės komercijos modelių diegimo.

E. KOMERCIJOS MODELIS COVID-19 remiama veikla – elektroninės komercijos modelių diegimas labai mažose, mažose ir vidutinėse įmonėse (toliau – MVĮ), perorientuojant procesus ir juos skaitmeninant per:

• klientų (B2C, B2B) savitarnos sprendimus (e. parduotuvių platformose, B2B platformose, įskaitant gamybos ir paslaugų užsakymų valdymo sprendimus);
• išteklių valdymo sistemos integravimo į produktų ir paslaugų elektroninės prekybos platformas sprendimus.

Paramos intensyvumas: 75 proc.

ES struktūrinių fondų lėšos – 40 mln. EUR.

Maksimali parama vienai įmonei: 50 tūkst. eurų.

Projekto atrankos kriterijai:

• pareiškėjas yra MVĮ, veikianti ne trumpiau kaip vienerius metus, kurios pačios pagamintos produkcijos (įmonės gaminami gaminiai ir (arba) teikiamos paslaugos) vidutinės metinės pardavimo pajamos per trejus finansinius metus iki paraiškos pateikimo arba pajamos per laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos yra ne mažesnės kaip 50 000 Eur.
• pareiškėjo pajamų pokytis, apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pajamų per 1 metus po projekto finansavimo pabaigos ir pajamų paraiškos pateikimo metais (2020 m.), yra ne mažesnis negu 20 procentų arba ne mažesnis negu prašomo finansavimo suma.

Prioritetiniai projekto atrankos kriterijai pagal kuriuos bus skiriami balai ir vykdomas projektų konkursas:

• paramos poveikis pareiškėjo pajamų augimo potencialui: (skirtumas tarp pajamų per 1 metus po projekto finansavimo pabaigos ir pajamų paraiškos pateikimo metais) padalingas iš gautos paramos. Kuo didesnis pajamų augimas, tuo didesnis balas. Šiam prioritetiniam projektų atrankos kriterijui taikomas didžiausias vertinimo svorio koeficientas.
• Pareiškėjo apyvartos kritimas: prioritetas suteikiamas pareiškėjams, kurių ekonominės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta, skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., palyginti su 2019 metų ir 2020 metų atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta, sumažėjo ne mažiau nei 30 procentų.

Kviečiame dalyvauti!

Analizuojant Europos Sąjungos Atsigavimo ir Sanglaudos fondų paramos perspektyvas, planuojama, kad 2021–2027 m. laikotarpio programavimas galutinai bus baigtas šių metų viduryje (planuojama, jog programavimo dokumentai bus patvirtinti iki birželio mėn.), o pirmieji ES investicijų priemonių kvietimai turėtų pasirodyti ne anksčiau kaip 2022 metų pradžioje.

Prioritetinės ES investicijų kryptys išlieka aiškios:

• mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų;
• skaitmenizavimo;
• žiedinės ekonomikos ir
• atsinaujinančios energetikos skatinimo projektai. 

Akcentuojama, jog naujame finansiniame periode Lietuva bus traktuojama kaip du atskirti regionai – Vilniaus bei Vidurio ir vakarų Lietuvos.